Bloggfęrslur mįnašarins, október 2009

Žaš er eitthvaš gruggugt viš žessa śtreikninga į 253 milljöršum króna fyrir Icesave

Ég var aš skoša śtreikningana į bak viš žessa frétt, žar sem kemur fram aš įętluš skuldbinding Ķslendinga vegna Icesave reikninganna verši um žaš bil 253 milljaršar króna, ef mišaš er viš 89% endurheimtur śr Landsbankanum.  Ķ fréttinni er vķsaš ķ nżja IceSave-frumvarpiš žar sem birt er eftirfarandi tafla "samkvęmt śtreikningum sešlabankans" į blašsķšu 37:

    Endurheimtur75%89%94%
    Skuld ķ millj. evra778.2561.3483.9
    Skuld ķ millj. punda1376.1992.7855.8
    Skuld ķ milljöršum kr.351.3253.4218.5
    Nśvirši viš lok240.7173.6149.7

http://www.althingi.is/altext/138/s/pdf/0076.pdf

Ég fę samkvęmt mķnum śtreikningum nokkurn vegin sömu skuldatölur reiknaš ķ pundum og evrum žannig aš ég geri rįš fyrir aš žeir séu réttir.  Žaš sem ég fę alls ekki til aš stemma, er yfirfęrslan yfir ķ ķslenskar krónur mišaš viš nśverandi gengi į pundum og evrum eša jafnvel gengi sķšustu mįnaša. 

Hér er til dęmis śtreikningur į heildarskuldinni sem mišar viš mešalgengiš fyrir október:

    GjaldmišillUpphęšGengiKrónur
    EUR561.3183.483103.0
    GBP992.7199.356197.9
    Samtals  300.9

Ķ žeim hremmingum sem ganga nś yfir, getur gengi krónunnar óneitanlega sveiflast nokkuš mikiš.  En ég varš samt aš fara alveg aftur til mars 2009, žegar krónan var óvenjulega hį, til aš finna gengi sem gęti gefiš nišurstöšu sem var eitthvaš nįlęgt žessum 253 milljöršum evra sem nefndar voru.  Getur žaš veriš aš Sešlabanki Ķslands sé aš vinna śtreikninga, um mįlefni sem er žetta mikilvęgt, mišaš viš 6 mįnaša śrelt gengi?  Ég held aš žaš sé algjört lįgmark aš allir śtreikningar sem vķsaš er ķ séu birtir opinberlega, žannig aš hęgt sé aš fara yfir žį og stašfesta hvort žeir séu réttir eša ekki.

Aš lokum vil ég endurtaka, žaš sem hefur komiš fram nokkrum sinnum hjį mér įšur, er aš žar sem IceSave skuldbindingar eru allar ķ erlendum myntum og verša aš lokum aš borgast ķ žeim, žį veršum viš einnig aš gera alla okkar grunnśtreikninga fyrst ķ erlendu myntunum.  Eftir į mį sķšan yfirfęra nišurstöšurnar yfir ķ ķslenskar krónur, svo fremi sem gengiš, sem mišaš er viš, sé žį einnig gefiš upp.


mbl.is 253 milljarša skuldbinding
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Gunnar Tómasson: "Greišslufall žjóšarbśsins veršur vart umflśiš"

Vil vekja athygli į žessari aškallandi greinargerš sem Gunnar Tómasson, hagfręšingur ķ Bandarķkjunum, sem um įratugaskeiš var starfsmašur Alžjóšagjaldeyrissjóšsins, sendi žingmönnum ķ gęr.  Hśn er birt hérna aš fullu į Pressunni:

http://www.pressan.is/Frettir/LesaFrett/akall-gunnars-tomassonar-hagfraedings-til-thingmanna-stefnir-i-greidsluthrot-


Af hverju liggur svona ofbošslega mikiš į aš skrifa undir Icesave?

Ętlar rķkisstjórnin virkilega aš endurtaka sömu mistökin frį žvķ ķ sumar, meš žvķ aš skrifa undir nżja samkomulagiš nśna strax, įn žess aš viš fįum aš lesa žaš fyrst?  Žaš er bśiš aš birta yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar, samanburš viš fyrri samning, og yfirlit um réttindi og skyldur Ķslands, en ekki samninginn sjįlfann!

Žaš var ekki fyrr en allir žrķr samningarnir (viš Breta, viš Hollendinga, auk "leyni"-settlement samningurinn) voru birtir opinberlega, eftir mikiš ströggl um sumariš, aš öll vandamįlin viš žį fóru aš koma upp į yfirboršiš. Nśna žegar hefur komiš ķ ljós aš vaxtagreišslurnar eru undanskildar frį 6% žakinu sem efnahagslegu višmišin settu fram. Žetta gerir upphaflegu fyrirvarana meira og minna gagnslausa, žar sem vextirnir eru langstęrsti hlutinn af heildargreišslunum, eins og ég sżndi fram į ķ žessari fęrslu.

Žaš er eitt aš gera mistök, annaš og mun verra er aš endurtaka žau aftur og aftur.


mbl.is Kvittaš fyrir Icesave
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vantar leišréttingu į leišréttingunni :-)

Ķ frétt Morgunblašsins um gjaldžrot DSB og greišslur śr tryggingasjóš Hollendinga, kemur nśna fram eftirfarandi leišrétting:

"ATH - tala leišrétt um endurgreišslu er 100 žśsund evrur ekki 10 žśsund evru lķkt og fram kom ķ fréttinni."

Žetta er aušvitaš rétt, žar sem tryggingarupphęšin ķ Hollandi er 100 žśsund evrur.  Allir geta gert mistök og žaš er hiš besta mįl hef žau eru leišrétt hratt og örugglega. 

Eini gallinn er aš greinin sjįlf inniheldur ennžį upphęšina 1.8 milljónir króna, sem greinilega žarf aš leišrétta lķka.  Nema evran sé nś allt ķ einu komin nišur ķ 18 krónur :-).

UPPFĘRSLA: Tilvķsunin ķ 1.8 milljónir króna hefur nśna veriš fjarlęgš śr greininni, žannig allt sem kemur žar fram nśna er oršiš rétt!


mbl.is DSB gjaldžrota
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Af hverju virka nżju IceSave fyrirvararnir ekki eins vel og žeir gömlu?

Meš žessum breytingum į fyrirvörunum sem rķkisstjórnin kynnti ķ dag, žį er raunverulega veriš aš setja upprunalegu fyrirvarana sem Alžingi samdi, śt af boršinu.  Ég hef žegar fjallaš ķ žessari fęrslu hvernig nśna eigi alltaf aš greiša vextina į hverju įri, óhįš 6% hįmarkinu mišaš viš hagvöxt ķ erlendri mynt.

Upprunalegi tilgangurinn meš fyrirvörunum var aš vernda ķslenska efnahagskerfiš, ef viš komumst ekki upp śr kreppunni og landsframleišslan stendur ķ staš eša minnkar.  Žaš skiptir žvķ miklu mįli hvernig žetta hįmarks-žak er reiknaš śt.

Žvķ vaknar sś spurning sjįlfkrafa upp, virka IceSave fyrirvararnir eins vel og žeir gömlu eftir žessar breytingar?

Til aš svara žvķ, žį žurfum viš aš skoša betur hvernig fyrirvararnir takmarka nįkvęmlega hįmarksgreišsluna fyrir hvert įr.  Samkvęmt śtreikningum ķ žessari fęrslu, žį var landsframleišslan fyrir 2008, 11584 milljónir evra mišaš mešalgengi krónu 127.46, en fyrir fyrri helming 2009, žį var landsframleišslan 4434 milljónir evra mišaš viš mešalgengiš 162.77.  Ef viš įętlum aš heildar-landsframleišslan fyrir 2009 verši tvöföld mišaš viš fyrri helminginn reiknuš ķ evrum, žį fįum viš śt vęntanlegar 8868 milljónir evra eša 23% lękkun frį višmišunar-įrinu 2008 samkvęmt fyrirvörunum.

Ég setti upp reiknilķkan ķ Excel, sem reiknar śt hve mikiš viš eigum aš borga mišaš viš įkvešinn vöxt į landsframleišslu nęstu 15 įrin.  Ef viš gerum rįš fyrir 4% hagvexti į hverju įri allt tķmabiliš 2010-2024, žį fįum viš til dęmis śt eftirfarandi hįmarksgreišslur:

ĮrLandsfr.HagvöxtAukningSamtalsFyrirv.Hįmark
200811584     
20098868-23%-2716-2716  
201092234.0%355-2361  
201195924.0%369-1992  
201299754.0%384-1609  
2013103744.0%399-1210  
2014107894.0%415-795  
2015112214.0%432-363  
2016116704.0%449863%3
2017121364.0%4675526%33
2018126224.0%48510386%62
2019131274.0%50515436%93
2020136524.0%52520686%124
2021141984.0%54626146%157
2022147664.0%56831826%191
2023153574.0%59137736%226
2024159714.0%61443873%132
Samtals  4387  1020


Samkvęmt žessum śtreikningum, žį mundum viš žurfa aš borga lęgri greišslu į hverju įri 2016-2024, eša samtals "ašeins" 1020 milljónir evra (185 milljaršar króna).  Žetta er samanboriš viš 2097 milljónir evra (388 milljarša króna) sem viš mundum žurfa aš borga mišaš viš 90% endurheimtur śr Landsbankanum samkvęmt śtreikningum sem ég gerši ķ žessari fęrslu.

Til aš gera nęmnisgreiningu į hvernig hagvöxturinn getur haft įhrif į hįmarksgreišslurnar, žį setti ég inn ķ reiknislķkaniš prósenturnar 1% til 8%.  Hérna er tafla meš nišurstöšunum:

 

     Hagvöxtur  Hįmarksgr. 
    1%0
    2%18
    3%346
    4%1020
    5%1768
    6%2596
    7%3513
    8%4527

 

Eins og sjį mį, žį mundi mjög lįr hagvöxtur 1-2% (įfram kreppa) žżša aš viš žyrftum nęr ekkert aš borga samkvęmt upprunalegu fyrirvörunum, į mešan hįr hagvöxtur 6-8% (aftur góšęri) žżša aš öll upphęšin meš vöxtum yrši greidd. 

En hvaš skešur ef vextirnir eru ekki taldir meš ķ hįmarksgreišslunum eins og nśverandi breytingar gera rįš fyrir?  Žar sem vextirnir verša lķklega alltaf stęrsti hlutinn af greišslunni (sjį žessa fęrslu), žį mundi žaš tįkna aš fyrirvararnir einfaldlega virki ekki lengur og greišslurnar verši ekki lengur hįšar žvķ hvort efnahagur Ķslands geti boriš žęr.


mbl.is Vķša greint frį samkomulaginu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver eru žessi efnahagslegu višmiš IceSave-samningsins sem nś er veriš aš breyta (eyšileggja)?

Nś hefur rķkisstjórnin kynnt breytingar frį Bretum og Hollendingum į fyrirvörunum sem Alžingi Ķslendinga samžykkti ķ įgśst.  Įšur en žetta er samžykkt, veršum viš fyrst aš ganga śr skugga um aš žessar nżju tillögur valdi ekki mögulegum skaša į Ķslensku efnahagslķfi, sem upprunalegu fyrirvararnir įttu aš koma ķ veg fyrir.

Efnahagslegu višmišin ķ fyrirvörunum sem Alžingi samžykkti meš lögum 96/2009 ķ įgśst voru oršuš į eftirfarandi hįtt ķ 3. grein:

http://www.althingi.is/altext/137/s/0358.html

"Rķkisįbyrgš samkvęmt lögum žessum er mišuš viš hįmark į greišslum śr rķkissjóši. Žetta hįmark mišast į įrabilinu 2017–2023 viš 4% af vexti vergrar landsframleišslu męlt ķ pundum vegna lįnasamningsins viš breska rķkiš og 2% af vexti vergrar landsframleišslu męlt ķ evrum vegna lįnasamningsins viš hollenska rķkiš. Hlutföll žessi verša helmingi lęgri įrin 2016 og 2024. Greišslur skulu endurskošašar um leiš og endanlegar tölur um verga landsframleišslu liggja fyrir.

Vöxtur į vergri landsframleišslu Ķslands skv. 3. mgr. skal męldur frį 2008 til greišsluįrs į įrabilinu 2016–2024 annars vegar ķ pundum vegna lįnasamningsins viš breska rķkiš og hins vegar ķ evrum vegna lįnasamningsins viš hollenska rķkiš. Śtreikningur į greišslum skv. 3. mgr. skal byggjast į mešalgengi mišgengis Sešlabanka Ķslands į pundi og evru gagnvart krónu į įrsgrundvelli og mati į vergri landsframleišslu samkvęmt skilgreiningu Eurostat.

Greišsluskylda lįnasamninganna skal aldrei vera meiri en hįmark rķkisįbyrgšar, sbr. 3. mgr. Nś viršist į einhverjum tķma stefna ķ aš lįnsfjįrhęšin įsamt vöxtum verši ekki aš fullu greidd ķ lok lįnstķmans vegna hinna efnahagslegu višmiša og skulu ašilar lįnasamninganna žį tķmanlega eiga meš sér višręšur um mešferš mįlsins og įhrif žess į samningana og skuldbindingar Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta."

Til žess aš skoša nįkvęmlega hvaša įhrif žessi efnahagslegu višmiš hafa į greišslur okkar, žurfum viš fyrst aš finna śt hver landsframleišslan var fyrir grunnįriš 2008 ķ evrum, sem žarf smį śtreikning.

Skošum fyrst landsframleišslu Ķslands sķšustu įrin samkvęmt tölum Hagstofunnar:

http://www.hagstofan.is/Hagtolur/Thjodhagsreikningar/Thjodhagsreikningar

og klikka sķšan į:

Landsframleišsla eftir įrsfjóršungum 1997-2009

Til aš nį ķ tölurnar sem notašar eru ķ grafinu, žį valdi ég "Męlikvarši: Veršlag hvers įrs".  Žar sem ég gat ekki vališ allt įriš 2009, žį tók ég bara fyrstu tvo įrsfjóršungana fyrir hvert įr (1999-2009).  Ég hefši lķka getaš notaš tölurnar fyrir fullt įr, en žį hefši ég žurft aš reikna einhvern vegin upp įriš 2009, sem gęti valdiš mögulegri skekkju vegna įrstķšar-breytinga.

Landsframleišsla Ķslands 1999-2009 H1 (ISK)

Ef viš skošum grafiš nįnar žį viršist žetta ekki lķta svo illa śt.  Mikil hękkun sķšasta įratuginn og nśna er jafnvel oršinn jįkvęšur vöruskiptajöfnušur, sem jafnar śt aš hluta lękkunina į hinum lišunum.  Samkvęmt tölunum žį viršist vera ašeins smį fall ķ prósentum nśna sķšasta įriš 2009.  Enda hafa żmsir pólitķkusar veriš aš halda žvķ fram opinberlega aš įstandiš sé nś raunverulega ekki svo slęmt, žar sem landsframleišslan hafi ašeins falliš örfį prósent frį toppnum 2007-2008. 

Af hverju, er žį svona mikil kreppa į Ķslandi, ef hśn kemur ekki fram ķ landsframleišslunni?  Svariš fellst ķ aš skoša tölurnar ķ erlendri mynt, til dęmis evrum.  Hagstofan birtir, žvķ mišur, ašeins sķnar tölur ķ ķslenskum krónum, žannig aš viš žurfum aš umreikna tölurnar yfir ķ evrur.  Til žess notaši ég mešalgengi fyrstu 6 mįnuši hvers įrs, sem hęgt er aš nį ķ į vefsķšu Sešlabankans hérna:

http://www.sedlabanki.is/?PageID=37

    ĮrMešalgengi
    1999  78.77723 
    2000  71.37379 
    2001  83.27983 
    2002  87.06600 
    2003  84.46232 
    2004  87.45167 
    2005  80.69339 
    2006  85.42963 
    2007  87.58443 
    2008110.12600 
    2009162.77070 

Eins og sést hefur gengiš veriš frekar stöšugt ķ kring um 70-85 krónur sķšustu 10 įrin fyrir utan 2008-2009, žar sem žaš um žaš bil tvöfaldašist.  Ef viš umreiknum nś landsframleišsluna yfir ķ evrur fyrir hvert įr, žį fįum viš graf sem lķtur mun verra śt heldur en fyrra grafiš meš ķslensku krónunum:

Landsframleišsla Ķslands 1999-2009 H1 (EUR)

Landsframleišslan hefur žvķ falliš frį toppnum 2007 um rśmlega 40% žegar hśn er reiknuš śt ķ evrum.  Žetta er einfaldlega kreppan ķ hnotskurn žar sem krónan hefur helmingast ķ virši!

Samkvęmt fyrirvörunum, žį er višmišunar-įriš 2008.  Ef viš notum sömu ašferš žį fįum viš śt aš landsframleišslan fyrir allt įriš 2008 var 1476 milljaršar ķslenskra króna, sem mišaš viš mešalgengiš 127.4551 į evru, gefur 11584 milljónir evra.  Til samanburšar mį geta aš landsframleišslan fyrsta helming 2009, var 722 milljaršar ķslenskra króna, eša 4434 milljónir evra mišaš viš mešalgengiš janśar-jśnķ 162.7707.  Ef viš įętlum til einföldunar aš seinni helmingur verši nokkuš įlķka og fyrri helmingurinn (mögulega ónįkvęmt, žar sem lokatölurnar fyrir 2009 verša ekki birtar fyrr en į nęsta įri), žį žżšir žetta vęntanlega landsframleišslu upp į 8868 milljónir evra eša lękkun upp į 23% milli įra męlt ķ evrum.

Af hverju er allir žessir śtreikningar svona naušsynlegir?  Jś, af žvķ fyrirvararnir sem fjįrlaganefnd Alžingis samdi voru raunverulega mjög snjallir og takmörkušu greišslu hvers įrs viš 6% af uppsöfnušum hagvexti reiknušum ķ pundum/evrum.  Til žess aš viš komumst ķ žį stöšu aš viš žurfum aš byrja aš borga, žarf efnahagur Ķslands fyrst aš vinna upp žessa 23% lękkun sem žegar hefur oršiš sķšan 2008.  Og žaš veršur ašeins ef viš komumst einhvern tķman upp śr kreppunni og/eša gengiš fari aš hękka aftur.

Ef fyrirvörunum er breytt nśna, žannig aš žessi efnahagslegu višmiš virka ekki lengur, žį getum viš lent ķ žvķ aš borga, jafnvel žó allt sé hér enn ķ kalda koli.


mbl.is Óvišunandi nišurstaša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stórhęttulegt įkvęši um aš greišslur vaxta falli ekki undir 6% hįmarkiš į hagvexti!

Ég var aš lesa yfir samanburšinum į innihaldi samninganna sem birtur var ķ višauka meš fréttatilkynningu rķkisstjórnarinnar og hnaut strax um eina stórhęttulega breytingu fyrir okkur Ķslendinga.

http://www.mbl.is/media/70/1770.pdf

Eitt mikilvęgasta atrišiš meš upprunalegu fyrirvörunum, voru hin svo köllušu efnahagslegu višmiš, sem settu žak į mögulegar greišslur Ķslands.  Žetta įkvęši, aš öllum hinum įkvęšunum ólöstušum, var žaš sem verndaši okkur, žannig aš hįmarksgreišslan yrši ķ mesta lagi 6% af uppsöfnušum hagvexti frį 2008 til hvers greišsluįrs.  Ef lķtill sem enginn hagvöxtur veršur į tķmabilinu, žaš er įframhaldandi kreppa, žį er žetta helsta įkvęšiš sem getur leyft žjóšinni aš foršast gjaldžrot, vegna IceSave.

Nś segir ķ višaukanum:

"Įkvešiš aš žak innihaldi bęši höfušstólsgreišslur og vexti, en žó žannig aš vextir verši alltaf greiddir aš lįgmarki."

Žessi breyting tįknar aš viš mundum alltaf žurfa aš borga vextina aš fullu į hverju įri, hvort sem žaš veršur aukning į hagvexti eša ekki!

Nś mį spyrja, af hverju skiptir žetta atriši svona miklu mįli?  Svariš viš žvķ er mjög einfalt.

Mest öll upphęšin sem viš žurfum aš borga samkvęmt samningnum eru ekki IceSave innistęšurnar sjįlfar, heldur vextirnir.  Eins og ég fjallaši um ķ sķšustu fęrslu, žį verša heildar-vextirnir 1690 milljónir evra (312 milljaršar ISK), į mešan IceSave greišslurnar sjįlfar verša "ašeins" 407 milljónir evra (75 milljaršar ISK), ef viš mišum viš 90% endurheimtur śr Landsbankanum.  Vextirnir eru yfir 80% af heildargreišslunum, žannig aš ef viš neyšumst alltaf til aš borga vextina aš lįgmarki, óhįš hagvexti, žį virka fyrirvararnir einfaldlega ekki lengur!


mbl.is Lengra varš ekki komist
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Jafnvel žó fengist 100% upp ķ forgangskröfur, mundum viš samt žurfa aš borga 1.5 milljarš evra (275 milljarša króna) ķ vexti!

Žaš er alltaf kostulegt aš sjį žegar fjallaš er um IceSave, hve margir horfa bara į prósentuna sem fęst upp ķ forgangskröfur, en sleppa žvķ aš reikna meš vextina sem viš žurfum borga einnig af lįninu.  Žaš er aušvitaš gott mįl ef tekst aš fį hęrri upphęš greidda frį Landsbankanum, en hvort sem prósentan veršur 75%, 90%, eša jafnvel 100%, žį munu vaxtagreišslurnar alltaf verša lang-stęrsti hlutinn af žvķ sem viš veršum aš borga!

Žaš er ekkert flókiš dęmi aš reikna śt vextinu af IceSave lįninu. Heildar-upphęšin į lįninu er u.ž.b. 4 milljaršar evra, sem fyrst greišist įkvešin prósenta (oftast įętluš į bilinu 75%-90%) upp ķ forgangskröfur frį Landsbankanum.  Til einföldunar gerum viš rįš fyrir aš žessar greišslur upp ķ forgangskröfur verši jafnar yfir nęstu 7 įrin (bjartsżn spį ef eitthvaš er).  Įriš 2016 eru eftirstöšvarnar įsamt uppreiknušum vöxtum, fęršar yfir į rķkisįbyrgš, sem sķšan er greidd meš 32 jöfnum įrsfjóršungsgreišslum allt til 2024 įsamt vöxtum.  Hérna er tafla meš śtlistun į heildargreišslunum reiknaš fyrir prósenturnar 75%, 90%, og 100%:

    Prósenta75%90%100%
    Eftirstöšvar10184070
    Vextir 2009-16142112991217
    Rķkisįbyrgš243917061217
    Vextir 2016-24558391279
    Heildargreišsla299720971496

Af žessu sést aš jafnvel žó allt fari į besta veg og viš fengjum greitt 100% upp ķ forgangskröfur, žį mundum viš samt žurfa aš borga nįlęgt 1.5 milljarša evra eša 275 milljarša króna ķ vexti. Fyrir 90%, žį verša vextirnir samtals u.ž.b. 1.7 milljaršar evra og heildargreišslan nįlęgt 2.1 milljaršar evra.  Žessir hįu vextir, koma til śt af žvķ aš samkvęmt IceSave samningnum, žį veršum viš skuldbundin til aš borga fulla vexti af allri upphęšinni, 4 milljöršum evra, öll 15 įrin frį 2009, jafnvel žó vextir fįist ekki greiddir frį žrotabśinu.

Nįnari śtlistun į hvernig žessar upphęšir eru reiknašar śt mį finna ķ žessari fęrslu.


mbl.is 90% upp ķ forgangskröfur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Af hverju ekki leggja Eignarskatt į aftur?

Žaš er nś kannski engin undrun aš margir finna eitthvaš sem žeir eru ósįttir viš ķ nżja Fjįrlagafrumvarpinu.  Žaš er alltaf mjög aušvelt aš vera į móti nżjum skattaįlögum og nišurskurši į śtgjöldum og žjónustu rķkisins.  Tekjuskattur, fjįrmagnstekjuskattur, aušlindagjöld, nišurskuršur ķ samgöngumįlum, heilbrigšiskerfinu, löggęslunni, og svo framvegis.

Mįliš er nįttśrulega aš rķkisstjórninni er bundinn mjög žraungur stakkur.  Tekjur hafa minnkaš, gjöld hafa aukist, auk žess aš rķkissjóšur varš fyrir miklum bśssifjum ķ bankahruninu.  Og ekki er um aušugan garš aš gresja til fjįrmagna žennan halla, žar sem hvergi er hęgt fyrir Ķslendinga aš fį lįn lengur.

En ég held samt aš rķkisstjórnin sé į įkvešnum villigötum varšandi hvar hśn reynir aš finna auknar skattatekjur.  Ķ žeirri miklu kreppu sem nś er ķ gangi žį veršur mjög erfitt aš fį auknar tekjur ķ rķkissjóš meš tekjuskatti og fjįrmagnstekjuskatti.  Skattstofnarnir žar eru einfaldlega į hrašri nišurleiš, žannig aš jafnvel žó skattprósentan sé hękkuš, žį munu tekjurnar samt ekki hękka mikiš.  Ekki er ég heldur viss um aš orku, umhverfi, og aušlindagjöldin muni skila af sér miklu raunvörulega ķ kassann.

Einhvern tķman seinna ķ framtķšinni, žegar viš förum loksins aš komast upp śr kreppudalnum, žį mun žessar įlögur mögulega geta skilaš verulega meiri skatttekjum, en žvķ mišur ekki eins og efnahagsįstandiš er ķ dag.  Hvaš er žį til rįša?  Hvar er hęgt aš finna auknar tekjur fyrir rķkissjóš sem hann svo naušynlega žarf?

Žį kemur upp sś spurning, af hverju ekki setja eignaskatt į aftur?  Vissulega er hęgt aš setja margt śt į eignarskattinn (eins og alla ašra skatta).  Hann er óréttlįttur, žaš er bśiš aš skatta tekjurnar sem myndušu eignina, hann fellur mest į eldri borgara meš hśseignir sķnar, o.s.frv.  En eignaskatturinn hefur samt tvo kosti ķ dag fram yfir flest alla ašra skatta:

  • Hann mundi skila raunverulegum tekjum af skattstofni sem minnkar ekki eins hratt ķ kreppunni. 
  • Hann gefur kost į aš skatta žęr miklu eignir sem sumir ašilar nįšu aš safna sér į uppgangsįrunum.

Sķšari kosturinn mundi mögulega jafnvel gera hann frekar vinsęlan hjį žjóšinni, sem ber nśna miklar byršar og vill sjį aukiš réttlęti ķ skattlagningu.  Žaš er ekki aušvelt aš finna góša leiš til aš skatta žęr miklu tekjur sem aušmennirnir fengu į sķšustu įrum, sem oft voru borgašir mjög litlir skattar af (stundum t.d. ašeins 10% fjįrmagnstekjuskattur).  Meš žvķ aš leggja eignaskattinn į aftur, mį mögulega leišrétta žetta misręmi.

P.S.  Ef einhverjir vilja skrifa athugasemdir um hve slęm hugmynd eignaskatturinn er, vinsamlegast komiš žį meš raunverlegar uppįstungur um hvaša skatt į aš leggja ķ stašinn.  Ašeins skattar sem geta gefiš af sér aš minnsta kosti tugi milljarša ķ auknar tekjur į įri koma til greina.  Góšar nišurskuršar-tillögur eru aušvitaš alltaf lķka vel žegnar. Smile


mbl.is Lķst illa į fjįrlögin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband