Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2010

Eru śtreikningar Žórólfs Matthiassonar į Icesave "réttari", en ķ samanburši viš Jón Danķels og Vilhjįlm Žorsteins?

Žórólfur Matthiasson birti 2. febrśar grein ķ Aftenposten.no žar sem hann fjallaši um Icesave, og žar stašhęfši hann mešal annars aš nśvirši Icesave skuldbindingarinnar vęri ašeins 6-8 milljarša norskra króna  (0.7-1.0B evra, 130-180 ma. króna). 

Aftenposten.no:  Et nei vil koste Island dyrt.

Žar sem žetta eru mun lęgri upphęšir en įšur hafa komiš fram, žį vaknaši nįttśrulega spurningin um hvernig hann reiknaši žetta śt.  Sem dęmi mį nefna aš Jón Danķelsson fékk śt 507 milljarša (įn nśviršingar) ķ sķnum śtreikningum, į mešan Vilhjįlmur Žorsteinsson fékk śt 290 milljarša nśvirt mišaš viš 1.5% evru-veršbólgu.  Ég fjallaši įšur hérna um mismuninn į milli žeirra tveggja, sem aš lokum skżršist vel śt mišaš viš žęr mismunandi forsendur sem žeir gįfu sér ķ śtreikningunum.  En nś kemur Žórólfur meš nżja śtreikninga žar sem hann fęr helmingi lęgri upphęš heldur en jafnvel Vilhjįlmur!


Forsendurnar į bak viš grein Žórólfs

Ég fjallaši um grein Žórólfs įšur hérna, žar sem ég reyndi aš svara honum mįlefnalega, en gat ekki stašfest śtreikningana žar sem allar forsendurnar vantaši.  Žórólfur, sem virtur fręšimašur viš Hįskóla Ķslands, į aušvitaš aš gefa upp allar forsendur og śtreikninga annašhvort meš greininni sjįlfri eša į vefsķšu sinni, en einhverra hluta vegna įkvaš hann aš gera žaš ekki.  Hann bętti śr žessu nśna fyrir helgina og birti aš lokum forsendurnar sem hann hafši gefiš sér.  Ķ Fréttablašinu sķšastlišinn fimmtudag birti hann grein, žar sem hann sagši mešal annars:

„Verši veršbólga aš mešaltali 2,5% į įri nęstu 15 įr mun eitt pund hafa tapaš 30% af veršgildi sķnu viš lok tķmabilsins. Séu opinberir reiknivextir 6% er stašgreišsluvirši 70 pensa sem falla til greišslu eftir 15 įr rétt innan viš 30 pens. Ég vona aš žaš falli ekki undir blekkingar aš ljóstra žessu upp. Sé IceSave-skuldbindingin stašvirt og nśvirt er veršmęti hennar į bilinu 120 til 180 milljaršar króna, allt eftir žvķ hvaša įvöxtunarkrafa er gerš og hvaša forsendur eru settar fram um veršlagsžróun ķ Bretlandi og Hollandi.“

Į Pressunni hefur Žórólfur sķšustu daga einnig veriš aš skylmast um upprunalegu greinina viš Ögmund Jónasson og Evu Joly.  Nśna ķ dag birti hann sķšan svar viš įskorununni frį InDefence og žar sem eftirfarandi kemur fram:

„Forsendurnar eru žessar: Samkvęmt minnisblaši Sešlabankans til Fjįrlaganefndar og Efnahags- og skattanefndar Alžingis 14. nóvember veršur virši Icesave-skuldarinnar meš vöxtum 285 milljaršar króna aš nafnvirši ķ įrslok 2015 verši endurheimtur 90%.  Verši endurheimtur meiri veršur virši skuldarinnar minna.  Ég geri rįš fyrir aš veršbólga ķ Bretlandi og Hollandi verši aš mešaltali 2,5% į įri fram til 2024.

Ég geri rįš fyrir aš Icesave skuldin verši greidd sem jafngreišslulįn į įrabilinu 2016 til 2023 ķ 8 afborgunum.  Žį greišslustrauma sem žannig koma fram afvaxta ég meš 6% reiknivöxtum.  Ég tek miš af žvķ aš skattar eru mjög hįir og aš mjög erfitt er fyrir ķslenska rķkiš aš afla lįnsfjįr.  Annars eru 6% opinberir reiknivextir ekki mjög hįir ķ alžjóšlegu samhengi.  Žį fęst aš nśvirši stašvirtrar skuldbindingarinnar er 180 milljaršar króna.“



Forsendur Sešlabankans um 285 milljarša skuld

Til aš skoša žessar nż-uppgefnu forsendur Žórólfs žį las ég aftur yfir minnisblaš Sešlabankans frį žvķ nóvember 2009, žar sem kemur fram aš nafnvirši skuldarinnar er įętlaš 285 milljaršar ķ lok įrsins 2015, mišaš viš gefnar forsendur um gengi ķ spį Sešlabankans og 90% endurheimtur frį Landsbankanum. 

Ekki kemur fram ķ minnisblašinu hvernig nįkvęmlega Sešlabankinn reiknaši śt žessa 285 milljarša, en ef viš tökum Icesave umsögn žeirra frį žvķ ķ jślķ 2009, mį uppfęra śtreikningana ķ Fylgiskjali 2 mišaš 90% endurheimtur og nżja gengisspį (175-169 ISK/EUR).  Žį fęst skuldaupphęš sem er eitthvaš nįlęgt 1.7B evra eša um 285 milljaršar (ég notast viš spį sešlabankans 169 ISK/EUR ķ śtreikningunum hér fyrir nešan)

Žaš veršur samt aš taka fram aš žessir śtreikningar Sešlabankans eru nś žegar ķ dag oršnir śreldir.  Eins og įšur hefur komiš fram, žį hefur skilanefnd Landsbankans tilkynnt aš engar greišslur verši ynntar af hendi til kröfuhafa fyrr en öllum mįlsóknum hefur veriš lokiš.  Žetta eru mjög slęmar fréttir, žar žetta gerir žaš aš verkum aš allar fyrri įętlanir žar sem mišaš var viš greišslur frį Landsbankanum įrin 2009 og 2010 standast ekki, og hęrri vextir leggjast į höfušstólinn fyrir vikiš.

Ennfremur, žį er ķ tölum Sešlabankans gert rįš fyrir aš öllum greišslum frį Landsbankanum verši lokiš fyrir 2016, en žetta nś ekki lengur raunhęft žar sem skuldabréf nżja Landsbankans (NBI) upp į 1.9B evra (322 ma.) veršur ekki greitt upp fyrr en į įrunum 2014-2018.  Žessi seinkun eykur einnig vaxtagreišslurnar sem leggjast į rķkisįbyrgš Ķslands. 

Ķ žrišja lagi žį reiknar bęši Sešlabankinn og Žórólfur meš žvķ aš Icesave skuldin mišist viš lok įrsins 2015, en samkvęmt samningnum žį er rétt dagsetning 5. jśnķ 2016.  Žetta gerir žaš aš verkum aš nęstum žvķ hįlft įr (155 dagar) bętist viš fyrra tķmabiliš žar sem įfallnir vextir leggjast ofan į.

Samkvęmt śtreikningunum sem geršir voru ķ žessari fęrslu og tekiš var tillit til žessara nżju forsenda, žį veršur höfušstóllinn įriš 2015 EKKI 1.7B evra (285 ma.), heldur 2.9B evra (490 ma.).  Af žessum 2.9B evra greišast u.ž.b. 0.75B evra (127 ma.) frį Landsbankanum, en eftir standa 2.15B evra (363 ma.) sem ķslenska rķkiš veršur aš greiša.

Žannig aš Žórólfur reiknar meš of lįgt nafnvirši į skuldinni 2015, 285 ma. ķ staš 490 ma., mišaš žęr nżjustu forsendur sem nś liggja fyrir.


Stašviršing og Nśviršing į Icesave skuldbindingunni

Nś kemur fram ķ uppgefnum forsendum Žórólfs aš hann vilji bęši stašvirša skuldbindinguna mišaš viš 2.5% veršbólgu OG sķšan nśvirša til višbótar mišaš viš 6% reiknivexti.  Žetta gerir samanlagt 8.35% nśviršingu (100% - 97.5% * 94%), sem er miklu hęrri prósenta heldur en hefur veriš notast viš alla Icesave śtreikninga hingaš til.  Til samanburšar mį geta aš Vilhjįlmur notaši 1.5% evru-veršbólgu viš nśviršinguna ķ sķnum śtreikningum.

Til aš fara yfir śtreikninga Žórólfs, tók ég fram töflureiknirinn og setti fyrst inn nśviršis-forsendurnar sem hann gaf sér:

    Įr
    2.5%6.0%8.35%
    20091.001.001.00
    20100.980.940.92
    20110.950.880.84
    20120.930.830.77
    20130.900.780.71
    20140.880.730.65
    20150.860.690.59
    20160.840.650.54
    20170.820.610.50
    20180.800.570.46
    20190.780.540.42
    20200.760.510.38
    20210.740.48
    0.35
    20220.720.450.32
    20230.700.420.30

Hérna mį sjį hvernig Žórólfur reiknaši śt 70 pensin og 30 pensin sem hann minntist į ķ greininni ķ Fréttablašinu. 

Ef viš tökum nś skuldaupphęšina sem Žórólfur gaf sér, 285 milljarša, og reiknum śt samkvęmt hans forsendum (jafngreišslulįn į įrabilinu 2016 til 2023 ķ 8 afborgunum), žį fįum viš śt eftirfarandi nišurstöšur (ekki alveg nįkvęmlega samkvęmt Icesave samningnum, en samt nógu nįlęgt):

    ĮrHöfušst.Afborg.VextirSamtalsNśvirt
    201628535.6
    15.851.427.9
    201724935.613.849.524.6
    201821435.611.947.521.7
    201917835.69.945.519.0
    202014335.67.943.516.7
    202110735.65.941.614.6
    20227135.64.039.612.7
    20233635.62.037.611.1
    Samtals0285.071.2356.2148.4


Samkvęmt žessu žį er nafnvirši greišslanna 356 ma. (285 + 71), į mešan nśviršiš mišaš viš 8.35% er 148 ma. sem er į bilinu 130 - 180 ma. sem Žórólfur gaf upp ķ Aftenposten greininni. 

Žvķ mį segja aš śtreikningar Žórólfs séu réttir, ef mišaš viš žęr forsendur sem hann gaf sér, rétt eins og įšur hjį Jóni Danķels og Vilhjįlmi Žorsteins.

Ef viš setjum inn raunverulegu skuldina 490 ma. sem greišist 363 ma. frį rķkinu og 127 ma. frį Landsbankanum, žį fįum viš śt 468 ma. nafnvirši og 196 ma. nśvirši mišaš viš 8.35%.  Mismunurinn mišaš viš nišurstöšu Jón Danķels (507 ma.) skżrist aš mestu leiti vegna hęrra gengi (180 ISK/EUR) sem notaš var.


Nišurstaša

Spurningin situr samt eftir, hvort žetta séu raunhęfar forsendur um nśviršingu sem Žórólfur gaf sér ķ greininni?  Aš mķnu įliti er stórvarhugavert aš nota nśviršingu meš kröfuprósentu sem er mikiš hęrri, heldur en veršbólgan fyrir evrur.  Žaš mį deila um hvort Vilhjįlmur meš 1.5% veršbólgu eša Žórólfur meš 2.5% hafi rétt fyrir sér um, en žaš hefur frekar lķtil įhrif į lokanišurstöšuna (305 vs. 275 ma.)

En aš bęta sķšan 6% reiknivexti ofan į 2.5% veršbólgu til aš fį śt 8.35% nśviršis-kröfu er einfaldlega śt ķ hött.  Žórólfur skżrir žetta śt meš aš skattar séu žegar mjög hįir og erfitt fyrir ķslenska rķkiš aš afla lįnsfjįr, og į žar vęntanlega viš aš kostnašur rķkisins viš öflun gjaldeyris sé eitthvaš nįlęgt 8.35%.  Žetta kemur mįlinu raunverulega ekkert viš, žar viš erum alls ekki aš tala um aš greiša 148 milljarša fyrir Icesave skuldbindinguna ķ byrjun įrsins 2009.

Sama hvort upphęšin er nśvirt eša ekki, žį mun ķslenska rķkiš alltaf žurfa aš greiša samkvęmt nśverandi Icesave-samningi 300-400M evra aš nafnvirši į hverju įri milli 2016 og 2023.  Eina spurningin er hvort Ķsland geti aflaš nęgilegra gjaldeyristekna (ķ nafnviršis-evrum), til aš greiša allar skuldbindingar sķnar, žar meš tališ Icesave.  Ef śtflutningur eykst og verš į įli og fiski hękkar žį mun žaš aušvelda greišslubyršina, en ef hann minnkar eša verš lękkar žį mun greišslubyršin verša erfišari.

Žaš versta viš nśviršinguna er aš žaš er bókstaflega hęgt aš fį śt hvaša nišurstöšu sem er, allt eftir žvķ hvaša prósenta er valin.  Aš nśvirša Icesave meš žessari hįu 8.35% kröfu eins og Žórólfur vill gera, eša 5.55% eins og Sešlabankinn leggir til, eša 1.5% veršbólgu eins og hjį Vilhjįlmi Žorsteins, felur einfaldlega raunveruleikann og ruglar fólk enn meira ķ rķminu.


Hvaš sparast raunverulega ef viš borgum enga vexti af Icesave?

Žaš var athyglisverš frétt sem birtist į Eyjunni og RŚV ķ dag, žar sem rętt var um žį nżju "pólitķsku" lausn aš Ķsland mundi ekki žurfa aš borga neina vexti af Icesave gegn hrašari greišslum frį žrotabśi Landsbankans. Ef žetta nęst ķ gegn eru žetta aušvitaš mjög góšar fréttir fyrir Ķsland, žar sem vextirnir eru og hafa alltaf veriš langstęrsta vandmįliš viš Icesave samningana.

Ķ frétt RŚV voru birtar tölur frį sérfręšingi ķ Sešlabankanum žar sem sagši aš mišaš viš 90% endurheimtur spörušust rśmlega 130 milljaršar (200 - 70 milljaršar). Eins og venjulega, voru engir śtreikningar sżndir, né neinar forsendur gefnar upp.

Ég hef įšur birt śtreikninga, žar sem ég sżndi fram į aš raunverulegir vextir vęru 388 milljaršar mišaš nżjustu upplżsingar um įętlaš greišslustreymi frį skilanefnd Landsbankans. Žar sem tilvķsunin virkar ekki lengur ķ upprunalega LBI skjališ į vef Alžingis, er fylgiskjališ mešfylgjandi hér aš nešan. Samkvęmt žvķ er įętlaš greišslustreymiš eftirfarandi:

    Įr Greišslur
    2009190
    2010124
    201178
    2012182
    201355
    2014-2018535
    Samtals1164

Eins og fram hefur komiš įšur, eru žetta mun seinvirkari endurheimtur frį LBI en gert var rįš fyrir įšur, žannig aš allir fyrri śtreikningar į vaxtabyrši Icesave lįnanna eru žvķ ķ raun śreldir. Ennfremur kemur fram ķ skżrslu skilanefndar Landsbankans, aš vegna mögulegra lögsókna muni lķklega ekki verša byrjaš aš greiša śr žrotabśinu fyrr en ķ fyrsta lagi 2011.

Mig grunar aš tölurnar frį Sešlabankanum sem vķsaš var til ķ fréttunum ķ dag, voru einfaldlega ekki byggšar į nżjustu forsendum frį LBI.  Raunverulegur sparnašur af žvķ aš žurfa ekki aš borga vexti af Icesave "lįnunum", eru žvķ 388 milljaršar, ekki 130 milljaršar.

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Vextirnir af Icesave eru 110 milljónir hvern einasta dag!

Į sama tķma og Icesave skuldbindingin fyrir ķslenska skattgreišendur eykst um 110 milljónir hvern einasta dag vegna įlagšra vaxta, žį er veriš aš kvarta yfir einum "litlum" 25 milljón króna lögfręšireikningi.  Žetta er alveg ótrśleg skammsżni.

Žaš er ekki mjög flókiš mįl aš reikna śt daglegu vextina af Icesave:

    Heildarlįnsupphęš:4000 milljónir evra
    Gengi evru: 180 krónur
    Lįnsupphęš ķ krónum:720 milljaršar króna
    Icesave vextir:5.55%
    Vextir į įri:40 milljaršar króna
    Vextir į dag:110 milljónir króna

Til samanburšar mį geta aš ef vaxtaprósentan sem samiš var um hefši veriš ašeins örlitlu lęgri, 5.54% ķ staš 5.55%, žį viš žaš eitt mundu sparast yfir 70 milljónir į įri ķ vexti.  Ef vaxtaprósentan vęri lękkuš um eitt prósent nišur ķ 4.55% mundu sparast yfir 7 milljaršar į įri.  Žetta sżnir glögglega hversu gķfurlegu mįli vextirnir gegna.

Žegar žetta er skrifaš (9. feb 2010) eru 405 dagar sķšan byrjaš var aš reikna vexti af Icesave lįnunum, sem tįknar aš nś žegar hafa bęst viš yfir 44 milljaršar viš skuldbindingar Ķslands.  Žessir vextir munu halda įfram aš leggjast į aš fullu hvern einasta dag žar til skilanefnd Landsbankans byrjar aš greiša śt til kröfuhafa, sem veršur (vonandi) einhvern tķman į nęsta įri.

Heildarvextirnir yfir allt lįnstķmabiliš verša nęr örugglega einhvers stašar į bilinu 1.5B til 2.5B evra (270 til 450 milljaršar) eftir žvķ hve hratt endurheimturnar śr gamla Landsbankanum koma inn og hvenęr skilanefndin byrjar aš greiša śt.  Mišaš viš nżjustu upplżsingar sem komu frį skilanefndinni ķ desember, mį bśast viš aš vextirnir verši frekar ķ hęrri kantinum į žessu bili.

Ef fariš veršur ķ žrišju umferš samningavišręšnana, žį er lękkun į vaxtabyršinni žaš sem mun skipta mestu mįli fyrir Ķsland.  


Hvort skiptir meira mįli: 200 milljaršar eša 25 milljón króna reikningur frį Mishcon de Reya?

Nś er kominn reikningur frį lögmannstofunni Mishcon de Reya og fólk er aš fjargvišrast yfir upphęšinni 25 milljónir króna. Erlend lögfręšiašstoš kostar aušvitaš sitt og allir sem hafa horft į lögfręšižętti ķ sjónvarpinu eiga ekki aš vera neitt undrandi yfir žessar upphęš.

Reiknaš yfir ķ bresk pund gera žetta rétt rśmlega 120 žśsund pund. Žaš kemur ekki fram ķ fréttinni hvaša "hourly rate", Mishcon de Reya er meš, en 500 pund į tķmann vęri lķklega nęrri lagi mišaš viš hvaš tķškast ķ Bretlandi. Žetta eru žvķ eitthvaš nįlęgt 200-300 tķmar til aš gera 86 blašsķšna skżrslu. Raunverulega mį įlykta aš žetta sé frekar ódżrt, mišaš viš alvarleika mįlsins, fjįrhagslega framtķš Ķslands.

Spurningin į ekki aš vera hvort 25 milljónir séu of mikiš, heldur hvort skżrslan sem Mishcon de Reya skrifaši sé gagnleg og geti mögulega hjįlpaš okkur aš lękka Icesave greišslurnar.

Flestir heyršu ašeins af žessari skżrslu, žegar hśn kom śt rétt fyrir jól og olli miklu uppsteiti į Alžingi.  Žetta var mišur žar sem skżrslan sjįlf var mjög vandlega gerš og żtarleg.  Hérna er eintak af skżrslunni sem ég rįšlegg öllum sem hafa įhuga į Icesave aš lesa vandlega:

http://www.althingi.is/pdf/umsogn.php4?lthing=138&malnr=76&dbnr=835&nefnd=fl

Skżrslan var gerš aš beišni Alžingis og var ętlaš aš greina lögfręšilega og svara spurningum um fyrirfram įkvešin atriši:

  1. Lögfręšileg rįšgjöf varšandi skilmįla Icesave samningsins og seinni breytingar
  2. Įhrif į Icesave samninginn aš vera sett undir ensk einkaréttalög
  3. Įhrif į Icesave samninginn ef lögum og reglum ES veršur breytt seinna hvaš varšar innistęšutryggingar
  4. Rįšgjöf hvernig megi höndla įframhaldiš samningslega ef Icesave samningurinn er felldur

Žar sem skżrslan er frekar löng, žį er hérna er efnisyfirlit fyrir helstu kaflana til aš aušvelda yfirlestur:

    Instructions1
    Biographies3
    Background4
    Mishcon de Reya Advice10
       Chapter 1 - Terms of the Icesave Agreement10
             1. UK Settlement Agreement10
             2. UK Loan Agreement27
             3. Dutch Loan Agreement45
       Chapter 2 - Jurisdictional Issues53
       Chapter 3 - European Legislation57
       Chapter 4 - Matters to be considered by Althingi 66
    Appendix 1: Advice of Matthew Collings QC 72
    Appendix 2: Mishcon de Reya - Terms of Advice    80

Mikilvęgasti kaflinn er lķklega 1. UK Settlement Agreement, sem fjallar mjög żtarlega um 4.2(b), žaš sem hefur veriš kallaš Ragnar Hall įkvęšiš į Ķslandi. Eitt og sér eykur žetta eina įkvęši, algjörlega aš óžörfu, fjįrhagslegar skuldbindingar Ķslands lķklega yfir 200 milljarša, eins og ég fjallaši um ķ žessari fęrslu:

Raunveruleg lausn hjį Icesave deilunni!

Ef viš getum nżtt skżrslu Mishcon de Reya til aš lękka okkar skuldbindingar um 200 milljarša eša jafnvel meira, žį eru žessar 25 milljónir króna vel žess virši!


mbl.is Tķfalt hęrri reikningur en vęnst var
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįlefnalegt svar viš grein Žórólfs Matthiassonar hagfręšiprófessors ķ Aftenposten.


Žaš hefur veriš kvartaš yfir žvķ aš svörin viš grein Žórólfs hafi veriš mjög ómįlefnaleg og fįir hafi gert efnislegar athugasemdir viš mįlflutnings hans. 

Aftenposten.no:  Et nei vil koste Island dyrt.

Hérna er mitt mįlefnalega svar viš grein Žórólfs:

"Kontantverdien av det islandske skattebetalere må ut med, lųper fra seks til åtte milliarder kroner."

Ķ grein Žórólfs eru engar tilvķsanir hvar hann fęr śt upphęširnar 6-8 milljaršar norskra króna (0.7-1.0B evra, 130-180 milljaršar króna) sem hann metur greišslubirši ķslenskra skattborgara.  Ég hef sżnt hér įšur meš śtreikningum, aš greišslubirši Ķslands veršur einhverstašar nįlęgt 2.8B evra aš nafnvirši  (500 milljaršar króna), mišaš viš žęr forsendur sem liggja fyrir ķ dag um greišslur frį Landsbankanum. 

Nś eru śtreikningar Žórólfs nęr örugglega nśvirtir, en žaš er samt alls ekki nóg til aš skżra śt afhverju hann fęr nišurstöšu sem er meira en 2/3 lęgri.  Til aš hęgt sé aš leggja raunverulegt mat į hvort śtreikningar Žórólfs séu réttir, veršur hann lķka aš gefa upp hvaša forsendur hann notaši.

"Den islandske ųkonomien har vokst med to-tre prosent pr. år over de siste årtier.  Icesave-betaling betyr derfor at de islandske skattebetalere ikke får gleden av å bruke den ųking i produksjonen som ville finne sted året 2016 fųr en gang i 2024."

Ég held aš žaš sé mjög varhugavert aš gera rįš fyrir žvķ aš vöxtur žjóšarbśsins įratugina fyrir hrun, sé į einhvern hįtt hęgt aš nota sem męlikvarši hvaša vöxtur veršur lķklega įrin 2016-2024.

"Videre er det blitt påstått at England og Nederland mangler lovhjemmel for sine krav."

Žaš er engin spurning lengur um HVORT žaš sé lögfręšilegt įlitamįl um skuldbindingar Ķslands.  Ég vķsa til dęmis hér til ķtarlegrar greinar Maria Elvira Méndez Pinedo sem hśn birti nżlega į blogg-sķšu sinni:

http://elvira.blog.is/blog/elvira/entry/1013839/

Einnig mį lesa umsögn lögfręšistofunnar Mischon de Reya sem birt var um įramótin og mikiš var rifist um į žinginu (žvķ mišur, žar sem umsögnin sjįlf er mjög góš og ķtarleg):

http://www.althingi.is/pdf/umsogn.php4?lthing=138&malnr=76&dbnr=835&nefnd=fl

Spurningin er aftur į móti hvort žaš sé raunverulega žjóšhagslega hagkvęmt fyrir Ķsland aš halda fram lagalegum rökum ķ žessu mįli, hvort sem viš höfum rétt fyrir okkur eša ekki.  Žórólfur hefur rétt fyrir sér aš kostnašurinn fyrir žjóšarbśiš geti einfaldlega oršiš of mikill, ef enduruppbyggingin į efnahaginum dregst į langinn.

"IceSave-motstanderne i Island klarte å overbevise store deler av befolkningen, pluss Eva Joly, om at Islands IceSave-gjeld kunne forsvinne over natten med enkle juridiske eller forhandlingstaktiske kunstgrep."

Ég held aš nęr allir į Ķslandi, jafnvel žeir sem eru į móti samningnum, geri sér fulla grein fyrir žvķ aš Icesave skuldbindingarnar geti ekki einfaldlega horfiš meš einhverjum einföldum lagalegum ašgeršum eša einhverri samnings-taktķk.  Ef žaš vęri til einhver einföld lausn į žessu mįli vęrum viš fyrir löngu bśin aš finna hana.  Mįliš veršur hins vegar ekki leyst nema meš samningum, žar sem fullt tillit er tekiš til hagsmuna ķslensku žjóšarinnar.

"Det er viktig å huske at Island garanterte alle innskudd i filialer til islandske banker i Island"

Žaš gleymist oft ķ umręšunni, aš trygging ķslenska rķkisins į innlendum innistęšum var EKKI ótakmörkuš.  Ķ fyrsta lagi var hśn ašeins ķ ķslenskum krónum (af gjaldeyrisreikningum var ašeins hęgt aš taka śt ķ krónum).  Ķ öšru lagi voru settar į takmarkanir hvaš mįtti taka mikiš śt, jafnvel ķ krónum.  Ķ žrišja lagi voru settar į strangar hömlur į yfirfęrslum ķ gjaldeyri sem eru enn ķ gildi ķ dag. 

Ég er ansi hręddur um aš Bretar og Hollendingar vęru ķ dag enn reišari śt ķ okkur, ef viš hefšum bošiš žeim 678 milljarša króna ķ innistęšutryggingu, sem žeir męttu ekki taka śt aš fullu eša skipta yfir ķ gjaldeyri, og hefši veriš fullkomlega sambęrilegt og löglegt samkvęmt lögum 98/1999 um innistęšutryggingar (raunar kannski alls ekkert galin hugmynd Smile).

"Et nei betyr at Island må betjene avdragene med overskudd i utenrikshandelen.  For å skaffe nok valuta må staten ųke skatter ytterligere og gå til ytterligere (varige) nedskjęringer i offentlige utgifter, som sannsynligvis vil bringe BNP ned med ytterligere to til fire prosent i lųpet av 2011."

Žaš eru engin spurning, hvort sem Icesave samningurinn veršur samžykktur eša ekki, žį veršur Ķsland alltaf aš horfast ķ augu viš mikil vandamįl: Višhalda jįkvęšum vöruskiptajöfnuši viš śtlönd, hękka skatta mikiš og stórlega skera nišur opinber śtgjöld.  Ef Icesave samningurinn veršur samžykktur óbreyttur og viš fįum aš lokum restina af AGS/Noršurlandalįnunum, frestast einfaldlega skuldadagarnir til 2016 og verša žį miklu verri.

Spurningin er einfaldlega ekki lengur hvort viš Ķslendingar ętlum aš segja eša NEI viš Icesave-skuldbindingunni.  Jafnvel žó nišurstašan śr žjóšarathvęšagreišslunni veršur NEI, žį skilja flestir į Ķslandi aš žaš veršur aš lokum alltaf aš semja um mįliš. Žess vegna er grein Žórólfs röng!


mbl.is Gegn hagsmunum Ķslands
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband