Fęrsluflokkur: Višskipti og fjįrmįl

Af hverju ekki leggja Eignarskatt į aftur?

Žaš er nś kannski engin undrun aš margir finna eitthvaš sem žeir eru ósįttir viš ķ nżja Fjįrlagafrumvarpinu.  Žaš er alltaf mjög aušvelt aš vera į móti nżjum skattaįlögum og nišurskurši į śtgjöldum og žjónustu rķkisins.  Tekjuskattur, fjįrmagnstekjuskattur, aušlindagjöld, nišurskuršur ķ samgöngumįlum, heilbrigšiskerfinu, löggęslunni, og svo framvegis.

Mįliš er nįttśrulega aš rķkisstjórninni er bundinn mjög žraungur stakkur.  Tekjur hafa minnkaš, gjöld hafa aukist, auk žess aš rķkissjóšur varš fyrir miklum bśssifjum ķ bankahruninu.  Og ekki er um aušugan garš aš gresja til fjįrmagna žennan halla, žar sem hvergi er hęgt fyrir Ķslendinga aš fį lįn lengur.

En ég held samt aš rķkisstjórnin sé į įkvešnum villigötum varšandi hvar hśn reynir aš finna auknar skattatekjur.  Ķ žeirri miklu kreppu sem nś er ķ gangi žį veršur mjög erfitt aš fį auknar tekjur ķ rķkissjóš meš tekjuskatti og fjįrmagnstekjuskatti.  Skattstofnarnir žar eru einfaldlega į hrašri nišurleiš, žannig aš jafnvel žó skattprósentan sé hękkuš, žį munu tekjurnar samt ekki hękka mikiš.  Ekki er ég heldur viss um aš orku, umhverfi, og aušlindagjöldin muni skila af sér miklu raunvörulega ķ kassann.

Einhvern tķman seinna ķ framtķšinni, žegar viš förum loksins aš komast upp śr kreppudalnum, žį mun žessar įlögur mögulega geta skilaš verulega meiri skatttekjum, en žvķ mišur ekki eins og efnahagsįstandiš er ķ dag.  Hvaš er žį til rįša?  Hvar er hęgt aš finna auknar tekjur fyrir rķkissjóš sem hann svo naušynlega žarf?

Žį kemur upp sś spurning, af hverju ekki setja eignaskatt į aftur?  Vissulega er hęgt aš setja margt śt į eignarskattinn (eins og alla ašra skatta).  Hann er óréttlįttur, žaš er bśiš aš skatta tekjurnar sem myndušu eignina, hann fellur mest į eldri borgara meš hśseignir sķnar, o.s.frv.  En eignaskatturinn hefur samt tvo kosti ķ dag fram yfir flest alla ašra skatta:

  • Hann mundi skila raunverulegum tekjum af skattstofni sem minnkar ekki eins hratt ķ kreppunni. 
  • Hann gefur kost į aš skatta žęr miklu eignir sem sumir ašilar nįšu aš safna sér į uppgangsįrunum.

Sķšari kosturinn mundi mögulega jafnvel gera hann frekar vinsęlan hjį žjóšinni, sem ber nśna miklar byršar og vill sjį aukiš réttlęti ķ skattlagningu.  Žaš er ekki aušvelt aš finna góša leiš til aš skatta žęr miklu tekjur sem aušmennirnir fengu į sķšustu įrum, sem oft voru borgašir mjög litlir skattar af (stundum t.d. ašeins 10% fjįrmagnstekjuskattur).  Meš žvķ aš leggja eignaskattinn į aftur, mį mögulega leišrétta žetta misręmi.

P.S.  Ef einhverjir vilja skrifa athugasemdir um hve slęm hugmynd eignaskatturinn er, vinsamlegast komiš žį meš raunverlegar uppįstungur um hvaša skatt į aš leggja ķ stašinn.  Ašeins skattar sem geta gefiš af sér aš minnsta kosti tugi milljarša ķ auknar tekjur į įri koma til greina.  Góšar nišurskuršar-tillögur eru aušvitaš alltaf lķka vel žegnar. Smile


mbl.is Lķst illa į fjįrlögin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Į hverju lifum viš?

Vegna žeirrar heitu umręšu sem nś er ķ gangi um kreppuna, atvinnumįl, įlver og svo framvegis, er mikilvęgt aš kynna sér raunverulegu tölurnar sem eru žar į bak viš.  Margir hafa mjög įkvešnar skošanir og slį žį fram żmsum fullyršingum sem ekki eru alltaf byggšar į raunverulegum forsendum.

Ķsland er lķtiš land sem byggir velferš sķna aš miklu leiti į śtflutningi į sjįvarafuršum og išnašarvörum (ž.m.t. įl).  Žessi śtflutningur er sķšan notašur til aš borga fyrir okkar innflutning sem inniheldur nęr allt sem viš notum okkur til višurvęris, ž.m.t. neysluvörur, mat, hrįefni, bķla og annaš. 

Į uppgangs-tķmabilinu sķšustu įrin var vöruskiptajöfnušur Ķslendinga mjög óhagstęšur, žaš er aš viš vorum aš lifa langt um efni fram.  Nśna ķ kreppunni hefur žetta snśist viš og jöfnušurinn er nśna hagstęšur sem mun lķklega hafa mjög jįkvęš įhrif fyrir žjóšarbśiš sem heild til lengri tķma, til dęmis gengi krónunnar.  Tķmabundiš munu samt innflutningsfyrirtęki og ašrir sem vinna ķ greinum sem hįšar eru innflutningi óneitanlega verša fyrir miklum bśsifjum.

Til aš skoša hverjar raunverulegu tölurnar eru, žį birtir Hagstofa Ķslands reglulega skżrslu žar sem borinn er saman vöruskiptajöfnušur Ķslands į milli įra, bęši į veršlagi hvers įrs og einnig į föstu gengi. Hér er tilvķsun ķ nżjustu skżrsluna:

Hagstofa Ķslands - Hagtölur - Veršmęti inn- og śtflutnings 2008-2009

Hérna er śrdrįttur śr töflunni, sem gerir aušveldara aš bera saman heildartölurnar (allar tölur eru FOB ķ milljónum króna fyrir fyrstu 6 mįnuši įrsins, įliš er sżnt ašskiliš frį öšrum išnašarvörum):

ŚTFLUTNINGURH1, 2008H1, 2009Breyting Fast gengiHlutfall
Sjįvarafuršir8924811322726.9%-13.8%45%
Landbśnašarafuršir2747422553.8%4.6%2%
Išnašarvörur304973910028.2%-12.8%15%
Įl9032984726 -6.2%-36.2%33%
Ašrar vörur2870112208-57.5%-71.1%5%
Śtflutningur alls 241522 253486 5.0% -28.7% 100%


INNFLUTNINGURH1, 2008H1, 2009BreytingFast gengiHlutfall
Mat og drykkir21469233248.6%-26.1%11%
Hrį og rekstrarvörur8531165454-23.3%-47.8%31%
Eldsneyti og smurolķu 3264027391-16.1%-43.0%13%
Fjįrfestingarvörur6348048853-23.0%-47.7%23%
Flutningatęki4848115112-68.8%-78.8%7%
Neysluvörur3843733252-13.5%-41.2%16%
Ašrar vörur19529953.5%4.3%0%
Innflutningur alls290012213685-26.3%-49.9%100%


Žegar žessar tölur eru skošašar žį kemur margt athyglisvert ķ ljós.  Į mešan śtflutningur viršist aukast um 5% milli įra į veršlagi hvers įrs, žį dregst hann saman um 28.7% į föstu gengi.  Žetta er vegna žess aš mešalverš erlends gjaldeyris er 47,1% hęrra mįnušina janśar–jślķ 2009 en sömu mįnuši fyrra įrs og žaš varš veršlękkun į okkar helstu śtflutningsvörum. 

Į sama hįtt mį reikna aš heildar innflutningur hefur dregist saman um 49.9% į föstu gengi, žar er viš flytjum inn nśna helmingi minna af vörum heldur en ķ fyrra.  Žar vegur hęst aš innflutningur į bķlum og öšrum flutningstękjum hefur falliš 78.8%. 

Vöruskiptajöfnušurinn sem var u.ž.b mķnus 48.5 milljaršar (-20%) į fyrri helmingi 2008, er nśna kominn ķ plśs 39.8 milljaršar (15.7%) sem er ótrślegur višsnśningur.

Ašalnišurstašan er nś samt aš enn ķ dag lifir Ķsland eiginlega bara į Fiski (45%) og Įli (33%) sem eru okkar ašalśtflutningsvörur (sem hafa žvķ mišur lękkaš mikiš ķ verši sķšasta įriš), svo viš getum borgaš innflutninginn: Matur (11%), Hrįefni (31%), Eldsneyti (13%), Fjįrfestingarvörur (23%), Flutningstęki (7%, var 17%), og Neysluvörur (16%).

Raunveruleikinn er žvķ sį aš ef viš hefšum ekki fiskinn og įliš til aš flytja śt vęri žetta einfaldlega bśiš spil.


mbl.is Viljayfirlżsing ekki framlengd
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

63 manna samninganefnd aš semja viš sjįlfa sig!

Žaš er mikilvęgt aš muna aš žar sem frumvarpiš var nśna loksins samžykkt meš fyrirvörum, žį er žaš algjörlega ķ höndum Breta og Hollendinga hvort žeir samžykkja žessa rķkisįbyrgš.  Mįlinu veršur tvķmęlalaust ekki lokiš fyrr en eftir aš žeir annašhvort samžykkja fyrirvarana eša samiš veršur viš žį upp į nżtt (allur hringurinn endurtekinn).

Eins og ég hef lżst hér įšur, žį veršur mjög mikilvęgt, er hvernig kynningin į okkar mįlstaš veršur haldiš fram erlendis.  Strax ķ dag veršur žetta stórfrétt sem mun fara śt um allan heim.  Viš munum hafa ķ mesta lagi nokkra daga til aš koma žvķ į framfęri erlendis af hverju žessir fyrirvarar voru naušsynlegir įšur en Bretarnir og Hollendingarnir byrja aš birta sķnar skošanir śt frį žeirra eigin hagsmunum (sem fara alls ekkert endilega ekki saman viš okkar).  Viš žurfum aš vera višbśin žessu fyrirfram og svara um leiš ķ erlendum fjölmišlum, bęši blöšum, śtvarpi og sjónvarpi ķ öllum žeim Evrópulöndum sem į einn eša annan hįtt tengjast mįlinu.

Til dęmis vęri góš hugmynd aš skrifa bréf Evu-style, sem žingmenn śr öllum flokkum mundu skrifa undir og senda sķšan beint til erlendra fjölmišla.  Sķšan žarf aš velja nokkra žingmenn sem mundu bjóšast til aš fara ķ vištöl viš erlendar sjónvarpsstöšvar.  Ašalmįliš er aš koma okkar mįlstaš į framfęri eins fljótt og aušiš er, įšur en žaš er of seint.

Hérna eru nokkrar hugmyndir um hvaš viš žurfum aš lįta koma fram erlendis:

1. Ķsland meš žessu frumvarpi er tilbśiš aš tryggja lįgmarksgreišsluna 21K Evrur sem tiltekin er ķ EEA tilskipuninni.  Fyrirvararnir voru naušsynlegir, žar sem upprunalegi samningurinn sem var undirritašur ķ Jśnķ kvaš į um greišslur YFIR žessum 21K Evrum.

2. Upprunalegi samningurinn var geršur upphaflega ķ leynd.  Žetta voru greinileg mistök, žar sem Alžingi og almenningur į Ķslandi gat žannig ekki séš samninginn žar til eftir aš skrifaš hafši veriš undir hann.  Žaš var ašeins eftir aš samningurinn hafši veriš birtur og greindur af żmsum óhįšum sérfręšingum (og bloggheiminum), aš villurnar og mistökin ķ honum komu upp į yfirboršiš.

3. Bresku og Hollensku samninganefndirnar notušu žeirra sterku samningsašstöšu til aš nį fram mjög óréttlįtum samningi fyrir Ķsland.  Fyrirvararnir eru naušsynlegir til aš leišrétta sum af žessum įkvęšum.

4. Žaš er mikilvęgt aš įkvęši lokasamningsins, eru ekki svo erfiš, aš žau geti leitt til žjóšargjaldžrots.  Įkvęšin um aš heildargreišslur fari ekki fram śr 4%/2% af VEXTI žjóšarframleišslu į žessum įrum eru naušsynleg til aš tryggja žetta.

5. Alžingi Ķslendinga, sem er lżšręšislega kosin af Ķslensku žjóšinni, fer meš lokavald (įsamt forsetanum) samkvęmt stjórnarskrįnni um hvaš įbyrgšir Ķsland getur tekiš į sig, ekki einstakir stjórnmįlamenn eša rķkisstjórnin sjįlf.

 

 


mbl.is Icesave-frumvarp samžykkt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hvernig tókst okkur aš semja svona illilega af okkur?

Ég er bśinn aš vera aš hugsa nokkuš um žaš hvernig ķ ósköpunum Ķslenska samninganefndin endaši į aš samžykkja IceSave samninginn eins og hann var skrifašur, žar sem žaš er nśna oršiš nokkuš augljóst aš žarna sömdum viš illilega af okkur.  Ég žekki nįttśrlega ekki söguna innanbśšar, en meš žvķ aš lesa į milli lķnanna żmsar fréttir og greinar, žį er ég kominn meš eftirfarandi kenningu um hvernig žetta skeši:

Bretarnir og Hollendingarnir greinilega notušu mjög fęra og reynda sérfręšinga ķ samningagerš, į mešan Ķsland valdi sendiherra frį Danmörku, fyrrverandi stjórnmįlamann, Svavar Gestsson, til aš leiša Ķslensku nefndina. 

Mķn kenning er sś aš Bresku/Hollensku samningarmennirnir notušu vel žekkt, en mjög snjallt samningsbragš.  Fyrst, komu žeir inn ķ višręšurnar į fullum krafti og krefjast endurgreišslu į lįninu į mjög skömmum tķma meš hįum vöxtum.  Lįta Ķslendingana sķšan svitna į žessu ķ nokkra mįnuši.

Sķšan gefa žeir allt ķ einu eftir meš kröfur Ķslendinga um lengri lįnstķma og lęgri vexti, jafnvel möguleika į aš endursemja seinna ef forsendur breytast.  Žetta var žaš sem Steingrķmur J. kallaši betri nišurstöšu heldur viš höfšum mįtt bśast viš.

Ķ stašinn, vildu žeir fį śt frį sanngirni nokkur atriši leyst: "jafna" mešferš fyrir žeirra eigin tryggingasjóši, gjaldfellingar-klįsślur meš fullum rétti til aš afturkalla lįnin, leynd yfir samningunum sjįlfum, og sķšan algjört afsal į žjóšarréttindum Ķslendinga.

Mķn skošun er aš žessi nišurstaša hafi veriš markmiš žeirra allt frį byrjun og ķslenska samninganefndin meš reynsluleysi sķnu og óžolinmęši, einfaldlega ekki gert sér grein fyrir žessu.  Žaš var ašeins eftir aš skrifaš hafši veriš undir samningana, sem voru sķšan ekki birtir og greindir af óhašum sérfręšingum fyrr en žó nokkru seinna, aš vandamįlin komu upp į yfirboršiš, en žį var žaš žvķ mišur oršiš of seint.


Secret Settlement Agreement fyrir IceSave Lekiš į Netiš

Vil vekja athygli į svoköllušum "Settlement Agreement" sem er leyni-samningurinn sem Trygginastofnun gerši viš FSCS ķ Bretlandi.  Gunnar Tómasson "lak" žessum samningi į netiš um daginn.  Sjį góša greiningu į samningnum frį Gunnari og skjališ sjįlft settlement_agreement.pdf į:

  http://www.vald.org/greinar/090728.html

Žaš er vķsaš ķ žennan samning nokkrum sinnum ķ hinum upprunalega breska "Loan Agreement" meš tilvķsuninni "Financial Documents".

Ein skrautlegasta klįsślan ķ "Settlement" samningnum, er 4.2(b), sem segir ķ stuttri žżšingu aš jafnvel žótt TIF (Ķslenski Tryggingasjóšurinn), fįi forgang samkvęmt ķslenskum lögum, žį skuli samt renna SAMA hlutfall til FSCS.  Žessu į aš nį fram sķšar meš VIŠBÓTARGREIŠSLU į milli sjóšanna.

Žar sem lķtill möguleiki er į aš FSCS muni nokkurn tķma fį greitt meira hlutfallslega frį Landsbankanum, heldur en TIF, žį virkar žetta įkvęši lķklega bara ķ hina įttina.  Žaš er góšur möguleiki, mišaš viš Ķslensku gjaldžrotalögin, aš TIF fįi greitt hęrra hlutfall, žannig aš žetta mun žżša aš FSCS getur krafist višbótargreišslu seinna til jöfnunar frį TIF.

Bretarnir og Hollendingarnir hafa lķklega fengiš žetta atriši ķ gegn ķ samningavišręšunum, einmitt meš žvķ aš setja žaš upp sem "sjįlfsagša" jafnręšisreglu og okkar menn falliš fyrir žvķ, žó ég žekki žaš nįtturulega ekki beint.

Viš höfum nokkrir Ķslendingar veriš aš rökręša žetta og önnur atriši varšandi IceSave sķšustu vikur viš żmsa Breta og ašra śtlendinga į Icenews.is, sjį til dęmis eftirfarandi fęrslu og eftirfarandi komment:

http://www.icenews.is/index.php/2009/07/29/more-members-of-parliament-against-the-icesave-deal/comment-page-2/#comment-87014


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband